Būna ateina į tavo gyvenimą žmogus. Ir tu pradedi dainuoti,nors anksčiau buvo gėda. Žmogus,kurį tu nori fotografuoti,nes tau jis visas gražus – ir piktas,ir sriuba apsipylęs. Būna,kai tikrai neturi jėgų ir įkvėpimo nieko daryti ir galvoji,kad nesi vertas daugiau nei pomidorai ant palangės,bet ateina va tas žmogus ir tampa tavo palaikymo komanda,kuri priverčia patikėti,kad esi vertas daugiau ir dar daugiau. Žmogus,kuriam pili kavą į gražiausią savo turimą puodelį,kurio šiaip jau niekam neduodi.Žmogus,kuris tampa tavo sąžinė mažuose nusikaltimuose,ir bendrininkas gražiuose žygdarbiuose. Ateina tas,kuris nepalieka tavęs ligoj,ir dar pasako,kad gražiai atrodai,nors tau ir sloga. Ateina žmogus,į kurį sutelpa tavo geriausias draugas ir mylimiausias žmogus viename. Ir imi labiau džiaugtis – ne savim,o Juo. Arba kartu. Vienas kitu. Ateina žmogus ir tu pats kažkaip pasidarai labiau žmogus…
AČIŪ, kad esi!
Naujausi komentarai