APIE PARASPARNIUS

Apie parasparnį

 

Parasparniai

  • Parasparnis – lengvas nešiojamas sklandytuvas, neturintis standžios struktūros, sudarytas iš lengvos medžiagos ir stropų (plonų virvelių). Naudojamas sklandymui aukštyn kylančiuose šilto oro srautuose taip, kaip tai daro gandrai, ereliai, o taip pat ir sklandytuvai ir skraidyklės.
  • Parasparnis dažnai painiojamas su parašiutu. Iš tikrųjų, jie labai panašūs, tačiau skiriasi paskirtis. Parašiutas skirtas saugiai nusileisti ant žemės, o parasparnis – kuo ilgiau skrieti ore.
  • Instruktoriaus pagalba skraidyti parasparniu galima išmokti per 10 užsiėmimų.
  • Parasparnis skrydžiui paruošiamas per 5 minutes.
  • Visa įranga sveria 15-20 kg ir telpa vidutinio dydžio kuprinėje.
  • Pakilti į orą galima startuojant nuo kalvos šlaito, o lygumose – naudojant specialų įrenginį – išvilktuvą.
  • Esant palankioms oro sąlygoms, galima visą saulėtą dieną skraidyti nenusileidžiant.
  • Parasparnio piloto „darbo vieta“ – pakabinimo sistema – specialus skraidantis „fotelis“, kuriame patalpinamas atsarginis parašiutas, variometras-aukštimatis, navigacinė įranga (GPS imtuvas, žemėlapis, komposas), fotoaparatas, vandens gertuvė ir kita įranga.
  • Skrydžio parasparniu nuotolio rekordas, pasaulio – virs 400 km, Lietuvoje –  294 km.
  • Maksimalus parasparnio greitis – 60-65 km/h, kai kuriose akro-figūrose – virš 100 km/h.
  • Turėdamas minimalų žemėjimo greitį 1 m/s ir nedidelį posūkio spindulį, parasparnis kildamas aukštyn šiltuose oro srautuose sugeba aplenkti patį tobuliausią sklandytuvą.
  • Parasparniu galima daryti įvairias aerobatikos figūras: „mirties kilpą“, „statinę“, „kūlverstį pirmyn“ ir kitas.
  • Parasparnis suteikia žmogui galimybę pajusti beribę erdvę, pamatyti kokia yra graži žemė, suprasti kodėl skrenda paukščiai, leidžia pasijusti  gamtos dalimi.

 

Kaip jis skrenda

Kaip parasparniai skrenda? Juk jie dažniausiai neturi nieko, kas leistų kilti patiems. Atsakymas būtų paprastas – kam naudoti kažkokią techniką, jei oras aplink mus yra nevienalytis ir judrus. Jis juda ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai – tai saulės sušildytas srautas ar kalno šlaito aukštyn nukreipiamas vėjas. Ir vienas iš parasparnininkų meistriškumo rodiklių yra sugebėjimas „pabalnoti“ šiuos srautus, kilti su jais aukštyn, nenaudojant jokių papildomų priemonių. Ir būtent tada, kai jauti, kad tave aukštyn neša pats oras, kai matai greta sklendžiantį ir kartu kylantį sakalą, supranti ką reiškia sena sparnuota frazė – „laisvas kaip paukštis“.

Norintys vis tik būti technikos amžiaus vaikais gali panaudoti variklį su propeleriu – paramotorą. Tuomet parasparnis tampa nepriklausomu nuo gamtos ir oro užgaidų, gali skristi bet kada ir bet kur, o ne tik ten, kur vėjas neša.

Ypač gerai tai daryti ramiais vasaros vakarais, prieš saulėlydį – galima pakilti ir pasigrožėti iš paukščio skrydžio savo sodyba, kaimu, ežeru ar mišku.

Taigi, jei esi  romantikas, turi savo kraujyje nuotykių troškimo ir nori pajusti truputį adrenalino – tuomet gali drąsiai bandyti tapti Lietuvos parasparnių pilotų kompanijos nariu. Surasite daug naujų draugų.

Kviečiame!

Kaip mes skrendam, arba kas yra „tandemas“

Kas yra „tandemas“?

Tai yra dvivietis parasparnis, kurio pagalba vienas geras žmogus gali parodyti kitam geram žmogui koks grožis mus supa. Keleivis sėdi priekyje, pilotas gale. Abudu prisegti specialiais diržais prie sėdinių (prieš skrydi tai privaloma patikrinti). Kiekvienas iš nugaros ir apačios apsaugotas specialia apsauga arba oro pagalve. Abudu turi vieną didėlį atsarginį parašiutą.

Išvilktuvo lynas prisegtas, visi diržai užsegti…. startas!

Pirma.     Startas. Reikia bėgti. Geras piloto ir keleivio tandemas bėga sklandžiai kaip vienas organizmas. Kai į veidapučia vėjas (1-5 m/s), tik keli žingsniai ir mes jau skrendam !!! Kai štilius (0 m/s)  reikia bėgti, kai esi ant žemės ir dar truputi oru !!!

Antra.     Kai norisi patogiau įsitaisyti sistėmoje nereikia graibytis už bet ko, tavo sistemos apačioje yra specialūs dirželiai, jų pagalba galima padėti sau patogiau atsisesti.

Trečia.   Skrydis. Viskas paprasta, sėdi klausaisi vėjo ošimo, gali dainuoti, gali klausti piloto apie bet ką, nereikia tik vieno – bijoti. Jeigu baisu nusiramink, pabandyk apsiprasti, atkreipk dėmesi, kaip valdomas parasparnis, pajusk, kad tu ne  sėdi ant bedugnės krašto – tu plauki oru, jis toks pats patikimas, kaip žemė, o virš tavo galvos pats gražiausias ir patikimiausias draugas – parasparnis. Kaip banginis – jis vos pajuda sparnais, ir ispudingai plaukia  savo stichijoje – ore.

O valdo šį banginį pats geriausias pilotas, tavo vedlys i naują, paslaptingą ir visai nebaisų pasaulį.

Ketvirta.  Nusileidimas.  Laikas sugrįžti ant žemės. Kaip tai padaryti teisingai? O gi taip pat, kaip ir skrydžio pradžioje – pabėgti, vos keletą žingsnių, kol sparnas sustos ir atsiguls ant žemės. 99 atvieju iš 100 prisotintas įspudžiu keleivis pamiršta apie visas instrukcijas ir nusiledžia tesiog ant sėdynės…Bet nieko baisaus, blogiausiu atveju prie jo prisijungs pilotas…

Atrodo, kad viskas. Visą likusią dieną lydi kažkoks naujas jausmas, skrydis nieko nepalieka abejingu..